Prisiminimuos

Vienatvėj likau aš

Ta, kuri buvo seniai išėjo

Dienos nemielos man be jos

Prisiminimai dar vis glosto širdį

Bet ar Mylėjai tu mane?

Ar tai tik trumpas flirtas ir aistra?

Ar žinai, kad vis dar nešioju tave širdyje

Toks vienišas ir silpnas

Lyg tai kas buvo nepasikartos

Tai, kas buvo jau pražuvo

Galbūt tik širdgėla kamuos

Žiūrint į tave, prisiminimuos

Pavasaris

Kai bunda jausmas širdyje

Vėl pavasaris atėjo

Sužydės gėlės laukuose

Čiulbės paukščiai giesmę savo

Bunda ir budina lietus

Žemė gyvastį pagavus

Einam ten kur vyturys

Giesmę pavasario čiulbena

Su atgimimu

Lapai češkės

Mėnulis įkaitęs,

Saulė spindės

Vėl gyvenimas eina

Tebūna gražu

Ten, kur Dievas gyvena

Tešildo mus

Meilė, amžinojo gyvenimo

Dangus te supras

Danguj esam męs

Dievo vaikai

Gyvenimo tarnai

Sudėję rankas

Maldos ugnyje

Paliksim sunkumus

Ir kilsim aukštyn

Kur Dievas gyvena

Kur ramu ir tylu

Kur svajonė plasdena

Meilės – rojaus paukščiu

Su Atgimimu!

Taip jau

Taip jau gyvenimas teka

Vingiais likimų

Žmogaus sutverimu

Gyvenimo gijos

Kaip medžio šakos

Kvėpuojam ir einam

Nežinodami galo

Vėl laikas sustojo

Vėl blyksi tenai

Savasties žiburėlis

Tavo tikri namai

Kažkam tai mėlyni toliai

Bet visgi tiesa

Gyvenimas srūva

Teka sava vaga

Ir aš ten stovėjau

Ir aš ten ėjau

Ir aš tave mylėjau

Kol ėmiau ir išėjau

Seliavi.

Linguoja rugiai

Linguoja rugiai

Alyvos vėl kvepia

Toliuose obelys žydi

Sutartinę dainuoja

Vėl saulė vis šildo

Vėl paukštis klegena

Labas pavasari

Vėl atėjęs į žemę

Tos eilės

Kuriu ir kursiu

Einu ir eisiu

Mylėt mylėsiu

Tave širdyje turėsiu

Vėl skuba eilės

Gatve vingiuoja

Vėl aušta rytas

Vėl aš žygiuoju

Dėl ko ir kam

Dėl ko ir kam aš tave myliu

Dėl ko klausau prakeiktų kalbų?
Kam aš savo duoną kasdienę dalinu

Kam aš stoviu tarp dviejų karių
Supratimas mano aiškus

Gyvenimo likimas subtilus
Jei tu būtum čia, taptų viskas aišku

Bet kolkas, aš einu savuoju keliu