Banguoja

Banguoja mintys

Vėjelis pučia

Pavasaris čiulba

Vėl žydi jisai

Sau juda, linguoja

Sau čiauškia gražiai

Su saule vėl kyla

Su lietumi plaukia

Pavasaris atėjo

Viskas sužydėjo

Žiedais linguoja medžiai

Ir aš kartu

Pavasario meilė vėl žybsi

Ten aš ir tu

Likimo gijos

Ataidi lemtim

Sugrįšta rimtim

Kas ėjo

Nuėjo

Kas krito

Tas kilo

Vėl saulė švietė

Vėl duona kvepėjo

Vėl ašaros biro

Vėl tave mylėjau.

Kas supras

Kas supras saulę, lietų danguje

Kas laikys šviesą savo delnuose.

Galbūt tik tie, kurie žino kas yra

Tikroji šviesa iš širdies gelmių

Meilę puoselės tenais

Dalins ją vargšams ir visiem

Ieškos gi tų kuriems sunku

Gydys jų sielos žaizdas, meilės stabūklu

Ir aš jaučiu, kad tiktai meilė

Kad tiktai ji, apgaubs, paguos ir nuramins.

Todėl kaip vaikas, nerūpestingas

Aš šypsaus ir kalbu su meile širdimi

Širdies kalba, tiesiausias kelias

Prie to, kas esi ištikrųjų, pats tu

Smagiai jaučiuosi kai ta meilė

Apima ir guodžia vėl mane

Prisiminimuos

Vienatvėj likau aš

Ta, kuri buvo seniai išėjo

Dienos nemielos man be jos

Prisiminimai dar vis glosto širdį

Bet ar Mylėjai tu mane?

Ar tai tik trumpas flirtas ir aistra?

Ar žinai, kad vis dar nešioju tave širdyje

Toks vienišas ir silpnas

Lyg tai kas buvo nepasikartos

Tai, kas buvo jau pražuvo

Galbūt tik širdgėla kamuos

Žiūrint į tave, prisiminimuos

Pavasaris

Kai bunda jausmas širdyje

Vėl pavasaris atėjo

Sužydės gėlės laukuose

Čiulbės paukščiai giesmę savo

Bunda ir budina lietus

Žemė gyvastį pagavus

Einam ten kur vyturys

Giesmę pavasario čiulbena

Su atgimimu

Lapai češkės

Mėnulis įkaitęs,

Saulė spindės

Vėl gyvenimas eina

Tebūna gražu

Ten, kur Dievas gyvena

Tešildo mus

Meilė, amžinojo gyvenimo

Dangus te supras

Danguj esam męs

Dievo vaikai

Gyvenimo tarnai

Sudėję rankas

Maldos ugnyje

Paliksim sunkumus

Ir kilsim aukštyn

Kur Dievas gyvena

Kur ramu ir tylu

Kur svajonė plasdena

Meilės – rojaus paukščiu

Su Atgimimu!