Lietus, vienatvė ir liudesys

Lietaus lašai barbenasi į langą

Vienatvė šildosi širdį

Vėl tyluma su liūdesiu žaidžia

Štai praėjo dar viena diena

Kažkam širdį ir gera, bet ar tai

Ką pavadinsi vienišas tarp žmonių

Yra tikroji ta būtis

Vaistas nuo vienatvės širdyje

Galbūt užkūręs saulę širdyje

Ji šils ir guos kaip laužas naktyje

Gal tai nupraus šventa ugnis

Gal širdyje vėl meilė gims

Palis laukuos širdies lietus

Ir vienis nebus toks reikšmingas

O liudesys išplauks į šiltus kraštus

Taps gyvenimas prasmingas