Jūra laukuose banguoja

Vėl ir vėl ji šiaušiasi, banguoja

Vėl ir vėl skalauja krantus

Joje daug gyvasties gyvena

Jūra ji vardu

Taip jau

Taip jau gyvenimas teka

Vingiais likimų

Žmogaus sutverimu

Gyvenimo gijos

Kaip medžio šakos

Kvėpuojam ir einam

Nežinodami galo

Vėl laikas sustojo

Vėl blyksi tenai

Savasties žiburėlis

Tavo tikri namai

Kažkam tai mėlyni toliai

Bet visgi tiesa

Gyvenimas srūva

Teka sava vaga

Ir aš ten stovėjau

Ir aš ten ėjau

Ir aš tave mylėjau

Kol ėmiau ir išėjau

Seliavi.

Linguoja rugiai

Linguoja rugiai

Alyvos vėl kvepia

Toliuose obelys žydi

Sutartinę dainuoja

Vėl saulė vis šildo

Vėl paukštis klegena

Labas pavasari

Vėl atėjęs į žemę

Tos eilės

Kuriu ir kursiu

Einu ir eisiu

Mylėt mylėsiu

Tave širdyje turėsiu

Vėl skuba eilės

Gatve vingiuoja

Vėl aušta rytas

Vėl aš žygiuoju

Dėl ko ir kam

Dėl ko ir kam aš tave myliu

Dėl ko klausau prakeiktų kalbų?
Kam aš savo duoną kasdienę dalinu

Kam aš stoviu tarp dviejų karių
Supratimas mano aiškus

Gyvenimo likimas subtilus
Jei tu būtum čia, taptų viskas aišku

Bet kolkas, aš einu savuoju keliu

Pasakos

Pasakos gimsta iš švelnumo šaltinių

Vakaro gaivos, prisilietimų švelnių
Kas jas girdi, visad supras

Kas juose gyvena, meilę atras.

Sutemos akies kamputį

Temsta, ryja, klykia, bėga

Saulė sukasi aplink
Kas suprasti tamsą gali?

Kam jau sutemos širdį?
Tik likimas balzganotas

Tik sunki žmogaus dalia
Sukasi vėl sušiktas likimas

Seno filmo eigoje
Vėl ir vėl sustoja paikas

Krabas  Bostono centre
Aš juk Dievo, meilės vaikas

Aš juk didelė valia
Aš sugriausiu, aš pakeisiu

Pomidorų padaže!

Paragausiu

Štai šakutė

Štai mėsa

Štai lėkštutė 

Štai mėsa

Štai ji lenda

Štai vaitoja

Štai ji krimsta

Štai dejuoja
Ar ne tam man duotas stalas

Ar ne tam aš čia esu
Skanūs kūnai – vampyrizmas

Suteptas gyvulio krauju.

Sapnas

Jau vakaras vėl atėjo

Jau aplink, tylu, ramu
Dega, spindi languose šviesos

Viskas virsta jaukumu
Kaip bebūtų aš jau čia

Šilto patalo ir sapnų – sapne.
Vėl ir vėl jis kviečia mus

Gal įtrauks, o gal pabus
Sapnas, sapno šeimininkas

Sapno toliai purvini
Sapno tylą, sapno kelią

Miegant savyje regi.

Tuštumoj

Tuštumoj nuvysta gėlės

Stingsta vargani veidai
Tuštumoj aš lieku vienas

Ten ir baigsis viskas tuoj
Tylios gijos, tylūs žodžiai

Rimastis visur aplink
Su tyla ir aš ilsiuosi

Su tyla ir vienumoj.