Tu klausi kodėl?

Tu vis klausi kodėl

Dangus mėlynas

Eini tenai kur praėjimo nėra

Vėl staugia likimas

Vėl griaudžia perkūnas

Ar tuštumai tu lenksiesi, visada?

Neliūdėk

Jūs skaitysit mano eiles

O dangus verks

Jūs žiūrėsit į dangų

O ji šypsosis

Neliūdėk, visa kas bloga

Jau praeitį

Amžinybė ir meilė

Gyvybės viltį

Kai vedu

Kai vedu save tolyn,

Iš pragaišties į šviesą,

Kelias tarsi lenkia mintį

Jūra draskosi labai

 

Kelio galas, vėl naujas veidas

Gėrio glėbyje baigiu paskęst.

Vanduo iš vandens

Vanduo teka iš debesų

Saulės čia nematyt

Pasisėmęs tyro vandens

Jį godžiai geriu

Archaiška reta kokybė

Dangaus paslaptis

Gurkšnis gyvenimo

Atgaivinta būtis

Lietus, vienatvė ir liudesys

Lietaus lašai barbenasi į langą

Vienatvė šildosi širdį

Vėl tyluma su liūdesiu žaidžia

Štai praėjo dar viena diena

Kažkam širdį ir gera, bet ar tai

Ką pavadinsi vienišas tarp žmonių

Yra tikroji ta būtis

Vaistas nuo vienatvės širdyje

Galbūt užkūręs saulę širdyje

Ji šils ir guos kaip laužas naktyje

Gal tai nupraus šventa ugnis

Gal širdyje vėl meilė gims

Palis laukuos širdies lietus

Ir vienis nebus toks reikšmingas

O liudesys išplauks į šiltus kraštus

Taps gyvenimas prasmingas

Save randu

Save randu laukuos, miškuos

Ten pasaką ramybė seka

Tarp medžių, girių glūdumos

Savęs man slėpti ten nereikia

Miestų platybės, industrinis chaosas

Ramybės stoka, asmenybės disbalancas

Ar rasi tu save tenai?

Kur laukas, pieva, kelias, upė?

Ar paklausysi tu tylos

Kur motina gamta, tau tyliai kužda

Nubusk, nubusk atmerk akis tu vėl

Gyvenk, gyvenk, suprask ir toliau eik!

Kova dėl savęs

Daug naktų praėjo

Daug dienų nugyvenau

Vėl laikas sustojo

Vėl rimta lemtis

 

Sau pasaką sekti pabodo

Einu keliu kaip vienišas vilkas

 

Saulės atokaitoj snaudžiu prisiminimuos

Save vėl gydau ir meldžiuos

 

Kam gi skirtas toks likimas

Kai gyveni tik dėl savęs

 

Ar gyventi nori tik kūnas

Ar aplink tavęs nieko nėra?

 

Neradai dar Dievo savyje?

Nepajutai pilnatvės žmoguje?

 

Ar tik tai kas supa ir yra tik tam?

Kad gyventi ir nutilti su visam?

Grožis

Gražu miške

Ten paukščiai čiulba

Ten žydi gėlės ramumoj

Ir gera ten mintis padėti

Kai guli vienas tylumoj

Gražu mintį save atrasti

Gražu žiūrėti ir tylėti

Ten kur grožis ramybėj skendi

Kur mano sielos tikri namai

Ten grožis, geris ir dorybė

Ten gi gyvenimas pilnumoj