Tyku

Saulės atokaitoj, tyku

Vėl vėjas glosto mano plaukus

Gyvenu tenai, nes suprantu

Kad gyvenimas tik vienas man duotas

Jaukumas širdyje, gardumas tų dienų

Kam saulė cukrus, kam keisti būdus

Supratęs vėl skaičiuoju aš aukštai

Kiek myli ar nemyli ji visai