Krauju parašytos istorijos

Publikuota 2019 spalio 9
Gimiau aš drūtas ir puikus
Į kelnes kakojau
Sau užaugęs aš tariau,
Ir sau pasaulį sugalvojau
Diena ir vėl aš ten esu
Kur mano gyvenimas teka
Kraujas virto bendzinu
O aš robotu naujuoju
Kad nejaust ir netikėt
Daug jėgų nereikia
Kad savyje žmogum išlikt
Daug ką paaukojau
Sapnas pirmas, sapnas antras
Bėga metai ristele
Proto galvoje padaugėja
Kraujas verda viduje
Sau tariau tai nelikimas
Virsti automobiliu
Tad supylęs bendziną aš į talpą
Toliau žmogumi save vadinu
Saulė, žemė ir mėnulis
Karvė, besišypsanti senolė
Ruduo, lapai raudoni
Mano kelias į Tave
Netikėjau niekad tuo
Kad bjaurus tarimas
Netikėjau ir taip pat
Kad žmogus, tamsos sutvėrimas.
Vėlei klausiu aš savęs
Kam gi taip gyventi
Atsisukau į Dievą aš tada
Ir pradėjau aš gyventi
Eilės stropiai neeiliuotos
Murkso kraujas baloje
Kam likimas susiūbavo
Gal tokia žmogaus valia.
Sako, kad būtų tai kas gi turėtų
Aš tuomi mažai tikiu
Varva nosis šaltuke
Kai su slidėmis čiuožiu
Ssulė, vėjas, sniegas čia
Savas kraujas teka ten
Kur Dievas pasakas seks
Kur girdisi angelų daina.