Liepsnelė

Jos kojų grakštumas

Siela joje graži

Naktų prasmiškumas

Ji tokia visa saldi

Kava ryto šviesoje

Nauja pradžia

Naujas laikas

Naujas laikas, nauja tuštuma

Naujas briedis matos vazouojant Kuršių Nerija

Saulėtos dienos, vaikų klegesys

Alus, merginos ir taika

Gyvena meilė manyje

Gyva, kaip Mėnulis

Šviesi kaip Saulė

Ramybė mano ramuma

Kažkur toli ten kur savęs negirdžiu

Kažkur visi lekia,

Kažkur visi skuba.

Patrakę jie valgo,

Prigėrę jie guli.

Kažkur, ten toli, kur savęs negirdžiu aš

Kur balsas vis skrieja laukais,

Kada pagaliau atmerksi akis

Ramybei ir juokui, įdėsi dantis

Tikrumas viltis, laike išgaravo?

Ar Saulė nušvito?

Sužibo diena?

Kai, kraujas, to jauno gyvybe alsuoja

Tariu aš sau: Nebijoki ei tu

:judėt į priekį savuoju keliu.

Rytojaus nėra

Nebus jau vakar

Ir traukia tolyn dabartis

Neturiu aš nieko tik čia ir dabar

Rytojų tik spėti iš oro galiu

Nes ne kitur, o čia, aš dabar esu.

Kelias

Tamsumas naktų

Keistumas sapnų

Ir laikas vėl keičia viska

Dienoj ir tyrumoj aš vienas

Einu savuoju keliu

Vėl gyvenimas!

Girdžiu melodiją gyvenimo

Vėl tariu: aš gyvenu

Vėl šypsausi aš širdyje

Gyvuoju ir einu savo keliu

Ryžtas, vyksmas ir ten aš

Kur, sau niūksau ir svajoju

Kasgi gi jei ne aš

Savo gyvenimą dėlioju

Tu klausi kodėl?

Tu vis klausi kodėl

Dangus mėlynas

Eini tenai kur praėjimo nėra

Vėl staugia likimas

Vėl griaudžia perkūnas

Ar tuštumai tu lenksiesi, visada?

Neliūdėk

Jūs skaitysit mano eiles

O dangus verks

Jūs žiūrėsit į dangų

O ji šypsosis

Neliūdėk, visa kas bloga

Jau praeitį

Amžinybė ir meilė

Gyvybės viltį

Kai vedu

Kai vedu save tolyn,

Iš pragaišties į šviesą,

Kelias tarsi lenkia mintį

Jūra draskosi labai

 

Kelio galas, vėl naujas veidas

Gėrio glėbyje baigiu paskęst.

Vanduo iš vandens

Vanduo teka iš debesų

Saulės čia nematyt

Pasisėmęs tyro vandens

Jį godžiai geriu

Archaiška reta kokybė

Dangaus paslaptis

Gurkšnis gyvenimo

Atgaivinta būtis