Einu į priekį

Sutelkiau jėgas, einu

Po truputį į priekį
Savyje meilę brandinu

Šitam žiauriam pasaulyje
Likimas ne lengvas man duotas, –

Todėl suprantu,
Ką bedaryčiau

Visur su meile aš einu
Ji saugo, maitina,

Ji guodžia kasdien
Be meilės likimas

Nugarmėtų, duobėn.

Gal taip…

Gal užmiršti man tave

Kol dar galiu,
Viskas pasakyta

Viduje ramu

Eilės

Eilės kaip kraujas,

Pulsuoja širdis,
Gyvenimas palaidas,

Vienoda lemtis.
Sužiūro, sustingo,

Veidai tų dienų,
Gal juoktis, gal verkti?

Kai tave menu.

Tobula kalba

Tobula kalba gi gydo

Tas širdies žaizdas gilias
Atsigersiu aš kefyro

Ir juoksiuos į valias.

Some words

Some words where never said

I pray to you and its not sad
The joy comes within

When i am next to you

Taigi

Taigi, daina ir duona kasdienine

Darbais ir prakaitu einu
Daug ko išmokstu

Daug ką užmirštu
Laikas vis juda į priekį

Kartu ir aš su juo einu
Hopa hopa, pasišokinėdamas

Ruedos ritmu
Sutinku naują naktį

Ir pas tave einu.
Vėl žengdamas žinksnį, mokausi

Išminties praeitų dienų.

Poezija

Kūryba ne vilkas

Už blogos minties nepasislėps
Ji kaip gyvenimo variklis

Judina tave
Kūryba vėl aidi

Kaip šūvis naktį
Ji kaip basa mergaitė

Žiūri ir drovisi savęs.