Kam siela tau duota?

Aš gyvenu

Aš kvėpuoju

Aš svajoju

Aš einu

Aš žiūriu

Aš matau

Aš sapnuoju

Aš bėgioju

Ar prisijungsi ir tu?

O kam?

O kam? Ar tam?

Tave mylėjau?

Kad paskui tavęs nekest?

Ar dėl to aš ašaras liejau?

Kad pasilikti dėl (be) tavęs?

Likimas sunkiai žmogų stumia

Link juodvarnio senų dienų..

Beprotnamio langai raudoni.

Ar būsi su manim kartu?

Manyčiau taip.

Kai sako man, aš jos klausau

Kai liečia ji, murkiu kaip katinas

Kai saulė kyla, aš ja guodžiuos

Nakčiai atėjus, skraidau sapnuos.

Kai ryto svelksmas ir tyla

Kai gieda vieversys aukštai danguje.

Leidžiu sau ištiest sparnus,

Nugrimst į mėlyną padangę.

Tai paukštis sako man gerus

Linkėjimus iš paukščių tako

Kam man tai

Vis klausiu, vis ieškau aš savęs

Vėl žengęs žingsnį, į naujas erdves

Tai kam man laikas duotas su tavim

Galbūt todėl, kad mylėčiau aš tave

Kad meilė, vėl užlietų širdį

Kad būtų gera ir jauku

Tik prabudau aš iš šviesaus sapno

Atmerkiu akis – aplink tylu

Tyku

Saulės atokaitoj, tyku

Vėl vėjas glosto mano plaukus

Gyvenu tenai, nes suprantu

Kad gyvenimas tik vienas man duotas

Jaukumas širdyje, gardumas tų dienų

Kam saulė cukrus, kam keisti būdus

Supratęs vėl skaičiuoju aš aukštai

Kiek myli ar nemyli ji visai

Vienatvės dienos

Vienatvės ilgesys

Tų dienų kai buvau pilnatvėj

Sąranga praeities jausmų

Nežinau, kodėl, sieloje taip negera

Vis klausiu savęs ar gyvenu

Šėšėliai ir skausmas vėl gydo mane

Gyvenimas nelengvas man duotas

Galbūt medžiai pražysta tyloje

Galbūt, visa tai, tik vaidenas.

Žiema, žiemužė

Speigas surakina žemę,

Sninga patalais.

Stovi seniai besmegeniai,

Krykštauja sniege vaikai.

Viskas balta, visur šalta,

Vėjas šildosi ne čia,

Žiemužėlė vėl atėjo,

Pas mane ir pas tave 🙂

Liepsnelė

Jos kojų grakštumas

Siela joje graži

Naktų prasmiškumas

Ji tokia visa saldi

Kava ryto šviesoje

Nauja pradžia

Naujas laikas

Naujas laikas, nauja tuštuma

Naujas briedis matos vazouojant Kuršių Nerija

Saulėtos dienos, vaikų klegesys

Alus, merginos ir taika

Gyvena meilė manyje

Gyva, kaip Mėnulis

Šviesi kaip Saulė

Ramybė mano ramuma

Kažkur toli ten kur savęs negirdžiu

Kažkur visi lekia,

Kažkur visi skuba.

Patrakę jie valgo,

Prigėrę jie guli.

Kažkur, ten toli, kur savęs negirdžiu aš

Kur balsas vis skrieja laukais,

Kada pagaliau atmerksi akis

Ramybei ir juokui, įdėsi dantis

Tikrumas viltis, laike išgaravo?

Ar Saulė nušvito?

Sužibo diena?

Kai, kraujas, to jauno gyvybe alsuoja

Tariu aš sau: Nebijoki ei tu

:judėt į priekį savuoju keliu.