Autorius: admin

Būtis paskendusi laike Jau supa vėjas mano vėlę Kam tai tik pati pradžia Kam saldus dūmas lūpose Dėl to, kad esu dėkingas likimui Sau ir tau aš save dalinu Kiekvienos dienos ėjimui…

Kaip balerinos grakščios kojos, Šiltas vėjas laukuose, Myli ir tyli Rodo gyvenimą jums savyje Taip ir Kūrėjo meilė Rodo ir supa tave visada Tai vadinama gyvenimo gracija.

Laikas vis sukasi ratu, Nešdamas gyvybę į savo naują pradžia, Kai būna aplink tylu, Žinok, tai laikas tinklus audžia. Ne mirtis ir ne gimimas, jo vertė! Jo būtis tai naujas patyrimas jo bekraščiame name Sustingusios ir pavargusios Bekraščio laiko bėgime Laike! Saugok mūsų sielas, Taip kaip saugai tu pats save!

Laikas neša tave gyvenimo keliais Saulė, šildo savo spinduliais Noras gyventi begalinis, Kai laikas, tik tau išskirtinis Suvokiu, kas esu Žinau ir stebiu.

Kas supras tuos gyvenimo vingius? Kas padės širdį sušildyti? Likimas žmogų moko Laikas jį baudžia Kas sustos ir pasakys ačiū Už likimą, kurį turi Tai būtų saulė Ir ryto spinduliai

Dėl to, kad esu, aš dėkingas likimui Dėl to, kad būsiu dėkingas, taip pat. Jau dešimtis metų einu aš į priekį Link Dievo širdį, kuris glūdi manyje.

Dėlioju svajones į ramybę Suprantu kad gyvenimas tikra vertybė Daug visko pamatai Kai viską tik gerai darai

Nežinau kiek liko man Ir kiek kančių dar reiks praeit Sieloje skylė plati O mintyse mirtis jau laukia Dėl ko aš gyvenu Neaišku iki šiol Ir kam aš duotas ir brandintas? Jei skausmas gyvena širdyje?

Jaukumas nuneša mane Iš ten iš kur sugrįžti nenorėčisu Jaukumas apglėbia mane Jaučiuosi ramiai Jaukumas man sielos vaistai Panacėja liūdesiui nugalėti Jaukumo niekad nebus per daug Jeigik siela džiaugsis ir augs….

Gal ne vieną ir ne du Gyvenimus, tave mylėjau Sulaukiau daug šilumos Iš mudviejų artumos Sapnuose Tave saugau Aš tikras angelas, sapno sargas. Dėl to, kas aukštai masto Dėl tų, kurie išėjo Dėl tavęs dienas vienišas saugau Myliu ir savo lemtį tyliu.