Tarp tų
Kurie buvo draugais
Ir tarp tų
Kurie nekentė
Spindėjo meilė akyse
Ir tvirtas noras pulti…
Tarp tų
Kurie buvo draugais
Ir tarp tų
Kurie nekentė
Spindėjo meilė akyse
Ir tvirtas noras pulti…
Judu į priekį, naujam ryte.
Ir plaka laikas širdimi.
Stebiu prabėgančius metus.
Į tave ir tik į tave aš einu.
Retas paukštis tu tyloj
Vis rėkia kažkas viduj
Tamsuma, aplink tave
Neša mintis, vėjas sapnuose
Kam tos svajos ir tyla
Jei kalbi kas patinka
Kam ta muzika tada
Jei zyzia ir skausminga?
Kas pajaus tavo skausmą?
Ašaras riediejusias skausme
Kas paims tau už rankos
Nuves kur liejasi tyla,
Kas paguos kai skauda sielą
Kas išties tau draugo ranką
Kas mylės visad tave?
Tai kas dinamiška
Tas ir gražu
Kruta rytais kūnai
Pamažu
Seilėjas ir drimba
Rytinė kava
Kam rėkia, ką siurbia
Kas eina su tyla.
Ir kam visa tai, klausiu aš savęs
Kam aš matau, tai kas ne mano
Kam žmogus puola į duobę
Kodėl ir kam, visi gslvoja?
Kam ta saulė ir mėnulis
Kam šilta kava
Kam tas gyvenimas tau duotas?
Tik kam, ar ištikrųjų ką….
Supas, juda saulė danguje
Spindi, atiduodama visą save
Augina ir glosto, šildo ir saugo
Kiekvieną rytą, tau labas sako
Lemtyje matau tave,
Tavo grožį ir simpatiją
Naktimis regiu tave
Tu mano apatija
Vėl ir vėl myliu tave
Gyvenimas ir likimas
Vėl ir vėl ir vėl ir vėl
Matosi tavo fascija
Tankmėje matau arimą
Lauką, pievą, kelią, upę
Atspindys praėjusios dienos
Vis skuba tuo pačiu ritmu
Naktį įmigus, kaip visada
Ateis nauja diena.
Kai buvau jaunas ir drąsus
Vaikščiojau po klaidžius kelius
Daug pamokų ir santykių gavau
Kol galiausiai supratau
Jei nesistengsi mielas vaike
Nei duonos, nei laiko, neturėsiu.
Įstojau į rikiuotę aš,
Kažkas supras, kažkas pasmerks.
Tik savastį suradęs naują saulę
Į šviesų rytojų, einu aš.
Tik viską ką savį neši
Yra tikroji, tavo prigimtis.