Autorius: elf
-
Magijos pasaulis – tavyje.
Tu esi savo pradžia Tu ir būsi pabaiga. Kam gi tylėti, ir kentėti Reik suprasti, kad visada bus pabaiga Esi tik laiko ir skonio reikalas Taškas plokštumoje Kam tu vienas, kam indėnas Kam puodynė vandenyje…
-
Sapnų gaudyklė
Iš sapnų gijųDaug vandens ištekaSaulė, ugnis, vanduoKitas skiemuo.. Sapnuose, supasi supynėsOšia aplinkui medžiai, tylu.Sapnuose nieko nėra.Tik lova, pagalvė ir tyla.
-
Vertink ką turi.
Įsisvaizduosiu, kad tenai Kur svajos toliuos neša Laimingi buvome visai Ir nieko mums netrūko
-
Žių ten toli
Žiūrėk iš kur kilęs esi Kol, nepraradai savęs visai Kol, tavo siela džiaugias Kol girdisi Tasai Kai saulė šildo kūną Ar klausti tu savęs? Dėl ko pasaulis sukas Kam tau duotas kelias Kur jis veda vis? Pavargo tavo kūnas Mylėti, ir kentėti Garsiai tylėti Ramiai numirti
-
Vieni žmonės verkia, nes..
Vieni ten raudoja :~( Kiti gi, kvatoja 🙂 Raibas pasaulis juk, taip? Nei varpa, nei šarka, nei juoda varna O žmonės kaip verkė, taip verks…
-
Kam tu esi?
Kam tu esi? Kad dirbtum, ir po to numirtum. Savaisties šiukšlyne, prikauptų niekalų buityje? Gal, įkvėpk džiaugsmo gūsį Nusiramink ir pasakyk, kas bebūtų Aš visada esu. Tai, kam tu esi?
-
Krauju parašytos istorijos
Publikuota 2019 spalio 9Gimiau aš drūtas ir puikusĮ kelnes kakojauSau užaugęs aš tariau,Ir sau pasaulį sugalvojauDiena ir vėl aš ten esuKur mano gyvenimas tekaKraujas virto bendzinuO aš robotu naujuojuKad nejaust ir netikėtDaug jėgų nereikiaKad savyje žmogum išliktDaug ką paaukojauSapnas pirmas, sapnas antrasBėga metai risteleProto galvoje padaugėjaKraujas verda vidujeSau tariau tai nelikimasVirsti automobiliuTad supylęs bendziną aš…