Bejėgis ufonautas

Minčių išraiškoj esi žmogus?

Štai žodžiai tavo it žveries skamba!!!

Tempi tu grobį į namus,

Ar sielos tau dėl to neskauda?

Žmogus sutvertas, kad mylėt

Per amžių Dievuje esėt

Kam paikas noras nusidėt,

Kas sąlygas tau stato?

Ar žmogumi vadintis tu gali?

Kai guli motinos širdis ant stalo??

Tau visko noris, tau visko reik,

Tik atsibudus tau bent minutelei,

Kad pamatytum, tavo kūno antspaudai,

Tik Mažiuko vabalėlio…

Didžiu vis tu save laikei

Ėjai per žmonių galvas.

Tik štai priėjęs finišą supratai,

Kad tu bejėgis ufonautas…

Esu

Aš esu tam, kad būčiau

Tiktai čia, ir tik dabar!

Kam tikėtis to kas buvo?

Tai, jau nebesugryš atgal!

Neturėsiu aš rytojaus,

Neturėsiu praeities,

Sustok akimirka žavinga!

Nes aš esu iš esaties!

Viskas apie tai kas jaudina ir gydo.