Kategorija: Pagrindinis

Teliuskuoja vanduo

Šaltiniai teka

Pildosi oras gaivumu.

Jau šiek tiek vėlu.

Kartais bėgam

Kartais lekiam

Kartais skubam

Kartais verkiam

Kam tas laikas

Kam ta tiesa

Kas gi gali

O kas ne!

Abstrakcija, sunki būtis

Geriau eiti paprasčiau.

Kad suprastis savastis

Reikia žiūrėti į viską plačiau.

Nori laisvės, be tiesos?

Ne, juk taip nebūna!

Šauki laukinių balsais.

Tavo gyvenime tamsu!

Rašau iš rytmečio rasos .

Šaukiu vėju tave.

Gal kas tave paguos?

Gal myli, jie labiau save?

Šypsenos te žiba,

Tavo dantyse.

Kažkada viskas sugrįžta,

Savo sapnuose!

Duota tai kas šviečia skaisčiai

Saugo savo gerumu,

Saulės gėlės ir laukai

Kur bitutės skraido,

Saulė motulė jas globoja gerumu

Kiekvieną rytą, vis budina, vis krutina

Vis tyli, o ji šypsos

Ji visada linksma.

Šviečia skaisčiai danguje 🙂

Danguje sužibo žvaigždės, aplinkui gera ir tylu

Virtuvėj krosnis rūsena su žaru

Kepa duona ir mėsa, ot gera šiandien puota!

Rytą kėlęs, daug nudirbai

Skamba ryto bažnyčių varpai

Kviečia rytas į naują dieną, ten ir gimė, pats tasai..

Ryto saulė daug dorybės, savitu tyrumo ir gaivos

Sako anksti kėlęs ir anksti vedęs nenusivilsi, daug kam tai atrodo netiesos

Melas, ligos ir kretinai, bėga nuo savęs paties

Kam gi duota ta galia?

Kad gyvenimą į veiksmą įlieti,

Maldas sau ryte kalbėti

Rytas, vakaras matau save tėkmėj

Laukiu ir viliuosi, kad Lietuvoj

Atsiras dar vietos, sveikiems, geriems darbams

Ryto žara nusinešė jus gana toli!

Papt ir kvepia nauja rytmečio asorti.

Jauku ir gera vėl širdį

Gaivus vėjelis pro langą skverbias

Smilksta rytas pamažu

Į tavo numylėtą širdį

Nauja diena, atneš tau to

Apie ką vėjas kalba

Tebūna gaiu tavo širdyje

Te rytas atneša jaukumą.

Kai mažas buvau pasaulį mačiau

Tokį koks jis yra.

Augdamas supratau, kad dabar

Tik nežinia…